Ankstesnėse dalyse išsiaiškinome, kokius mokesčius moka darbuotojas. Dabar atėjo laikas aptarti tuos mokesčius, kurie atseit mokami iš darbdavio kišenės. (Kodėl atseit, paaiškinta kitoje dalyje.) Prisimename, kad pirmoje ir antroje dalyse aprašyti mokesčiai yra atimami iš atlyginimo „ant popieriaus“. Tie mokesčiai, kurie mokami darbdavio lėšomis, taip pat skaičiuojami nuo atlyginimo „ant popieriaus“, tačiau jie iš atlyginimo neatimami, o sumokami papildomai. Žmogaus atlyginimas „į rankas“ dėl jų nemažėja, todėl ir sakoma, kad mokama darbdavio lėšomis.
Nors paprastai pakanka žinoti, kad darbdavys moka sodros įmokas ir įmokas į Garantinį fondą, iš tikrųjų šios įmokos detalizuojasi į daugiau elementų:
- Pensijų socialinis draudimas. Šios įmokos keliauja ten pat, kaip ir paties žmogaus mokamos (skaitėte 2 dalyje). Skirtumas tik tas, kad pats žmogus temoka 3 proc., o darbdavys šiuo atveju sumoka 23,3 proc. nuo atlyginimo.
- Ligos ir motinystės socialinis draudimas. Šių įmokų tarifas yra 3,4 proc. Iš šitų surinktų pinigų Sodra moka ligos pašalpas (kai žmogus pasiima „biuletenį“) beigi motinystės (kai moteris būna gimdymo atostogose kelis mėnesius prieš gimdymą ir po gimdymo, t. y. „išeina į dekretą“), tėvystės (kai tėvas, gimus vaikui, pasiima vieną mėnesį atostogų) ir motinystės (tėvystės) (kai tėvas arba motina pasiima vaiko priežiūros atostogas) pašalpos. Neseniai buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad 39,2 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog prie vaiko auginimo atostogų apmokėjimo turėtų prisidėti ir darbdaviai. Tokia nuomonė, sakyčiau, keistoka. Sodra pinigų medžių savo baltuose rūmuose neaugina. Visi pinigai į biudžetą surenkami iš darbdavių, kitaip tariant, jie ir taip moka tas pašalpas, tik garsiai nesiskelbia. O galėtų!
- Nedarbo socialinis draudimas. Įmokos tarifas yra 1,1 proc. Šie pinigai yra skirti tam, kad, darbdaviui atleidus žmogų, būtų iš ko bedarbio pašalpą mokėti.
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Kaip rodo pavadinimas, šiomis įmokomis yra apsidraudžiama, kad, darbe įvykus nelaimingam atsitikimui ar žmogui susirgus profesine liga, jam būtų skiriama pašalpa. Šių įmokų dydis priklauso nuo įmonės ekonominės veiklos rizikos laipsnio, t. y. kuo didesnė rizika pasiligoti, tuo didesnis tarifas. Visos paprastos mažai rizikingos įmonės moka 0,18 proc. įmokas. Rizikingesnių įmonių tarifai svyruoja nuo 0,42 iki 1,8 procento. Sodra tvirtina rizikingesnių įmonių sąrašus. Pavyzdžiui, UAB „Maxima LT“ taikomas 0,42 proc. tarifas, o UAB „Vičiūnai“ – 0,9 proc. Kol kas tų, kurie mokėtų didžiausią – 1,8 proc. – tarifą, nėra.
- Privalomasis sveikatos draudimas. Jo tarifas yra 3 proc. (6 proc. susimoka pats žmogus). Šių įmokų paskirtis tokia pati, kaip ir iš atlyginimo išskaičiuojamų įmokų (apie tai skaitėte 2 dalyje).
- Įmokos į Garantinį fondą. Šių įmokų tarifas yra 0,2 proc. Garantiniame fonde sukaupti pinigai naudojami tada, kai įmonė bankrutuoja. Kad žmonės neliktų nuskriausti, iš fondo jiems sumokamas užsidirbtas, bet negautas atlyginimas, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos. Iki krizės, kai bankrotų buvo mažai, Garantinis fondas prasigyveno, todėl tarifas buvo sumažintas perpus iki 0,1 proc. Tačiau krizės akivaizdoje, pradėjus bankrutuoti įmonėms, 2012 m. jis vėl padidintas iki 0,2 proc.
Susumavus visus tuos šešis mokesčius gaunasi, kad darbdavys dar nuo savęs sumoka 31,18 proc. Nors oficialiai deklaruojama, kad čia darbdavio lėšomis mokami pinigai, realiai tai yra paties darbuotojo sumokami mokesčiai. Kodėl taip teigiu, paaiškinta kitoje dalyje.
Pabaigai noriu vaizdžiai parodyti, kur keliauja sodros įmokos. Diagramoje užrašyti procentai rodo dalį visose sodros įmokose. Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 1 000 Lt „ant popieriaus“, tai sodros įmokų sumokama 399,80 Lt (309,80 Lt sumoka darbdavys ir dar 90 Lt pats darbuotojas). Nuo tokio atlyginimo apskaičiuotas, tarkim, nedarbo socialinis draudimas yra 11 Lt. Tai bus 2,8 proc. (11 Lt : 399,80 Lt x 100 %) visų sodros įmokų.
Taigi, kaip matote, daugiau nei pusė visos sumos (65,8 proc.) skiriama pensijoms. Sveikatos draudimui skiriama beveik ketvirtadalis (22,5 proc.). O likusią kiek daugiau nei vieną dešimtąją (11,7 proc.) dalijasi visos kitos draudimo rūšys.
Tęsinys 4 dalyje. Joje – įdomiausi skaičiai.
