Dažnai susiduriu su tokiais pasvarstymais:
– Jeigu dirbi pagal darbo sutartį ir dar užsiimi individualia veikla, ar reikia mokėti kokius nors individualios veiklos mokesčius?
– Taip, reikia.
– Tai ką, dvigubi mokesčiai?! Aš pas daktarą susirgęs tik vieną kartą einu, tai kodėl turiu dvigubai mokėti?!
Tad šiandien ir paskaičiuosim, ar tikrai tie mokesčiai dvigubi.
Darbo užmokesčio ir individualios veiklos mokesčiai skiriasi
Pirmiausia prisiminkim, kokius mokesčius apskritai reikia mokėti. Paveikslėlyje palyginau nuo darbo užmokesčio ir nuo individualios veiklos pajamų mokamų mokesčių tarifus.
Procentai skaičiuoti nuo tos sumos, kurią darbdavys ar užsakovas sumoka atlyginimo ir mokesčių pavidalu. Kitaip tariant, darbo santykių atveju šią sumą sudarys sutartyje nurodytas atlyginimas plius darbdavio mokami mokesčiai. Individualios veiklos atveju tai bus sąskaitoje faktūroje įrašyta suma.
Raudoni burbuliukai rodo, kiek pinigų tenka atseikėti konkrečiam mokesčiui, žali – kiek Jums lieka, o pilki – kiek jau sumokėjote prieš konkretų mokestį aprašytų mokesčių.
Bendroje sumoje nuo darbo užmokesčio sumokame beveik 42 proc. mokesčių, o nuo individualios veiklos pajamų – 24 proc.
Ar mokame dvigubus mokesčius?
Pirma situacija. Darbuotojo atlyginimas – 765,23 Eur „ant popieriaus“. Su visais mokesčiai darbdavys sumoka 1 000 Eur. Skaičiavimams naudojau nuo liepos 1 d. įsigaliosiančius tarifus. Skaičiuodama netaikiau neapmokestinamojo pajamų dydžio, o nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialiniam draudimui pritaikiau populiariausią 0,18 proc. tarifą.
Antra situacija. Darbdavys sumoka 500 Eur, o individualios veiklos užsakovas – dar 500 Eur. Bendroje sumoje taip pat gauname 1 000 Eur.
Ką mes turime? Jeigu gauname tik darbo užmokestį, sumokame 418 Eur mokesčių. Jeigu tą pačią sumą gauname darbo užmokesčio ir individualios veiklos pajamų forma, t. y. mokame „dvigubus“ mokesčius, sumokame 328 Eur mokesčių.
Mokėdami „dvigubai“ sumokame mažiau mokesčių nei mokėdami vieną kartą. Sąžininga ar ne?
Tai kad skundziasi taip dazniausiai tie, kas individualia veikla uzsiima laisvalaikiu, kuomet PSD ir kiti mokesciai jau buna sumoketi darbdavio..
Lyginami nelabai lygiaverčiai atvejai …
Antru atveju galima sakyti, kad žmogus dirba 1,5 etato , o pirmu atveju tik 1,0 etato.
IMkite antru atveju, kad samdomame darbe uždirba tiek pat, o papildomai po darbo uždirba dar kažkiek …
Tada pamatysite, realesni vaizdą … sumokama daugiau, bet garantijų nepadaugėja …
O kodėl Jūs nusprendėte, kad pagal darbo sutartį būtinai dirbama pilnu etatu?
Esmė tame, kad abiem atvejais uždirba 1 000 eurų, tačiau mokesčių sumoka skirtingai. Jeigu vienas, dirbdamas samdomą darbą, uždirbtų 500 eurų, o kitas – 1000 eurų, tai tas, kuris uždirba 1000 eurų, sumokėtų dvigubai daugiau mokesčių. Ar jis dėl to gauna didesnes garantijas? Ne. Ar jis skundžiasi, kad moka dvigubai daugiau nei tas, kuris uždirba 500 eurų? Paprastai ne, nes suvokia, kad didesnės pajamos reiškia didesnius mokesčius. Kodėl tą taip sunku suvokti gaunant individualios veiklos pajamas?
O dėl garantijų dar galima ginčytis. Daugiau mokesčių – didesnė pensija, didesnė ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpa.
Nežinau, man kažkaip būtų aiškiau, jei laikytume , kad samdomame darbe žmogus dirba sakykim pilnu etatu. O ind. veikla užsiima papildomai …
Idomus būtų tokio atvejo panagrinėjimas …
Na, jeigu vienas uždirbtų 1000 ir kitas uždirbtų 1000 + kažkiek individualios veiklos pajamų, žinoma, kad antrasis mokėtų daugiau. Pajamos juk didesnės.
Etatai čia svarbu apskaičiuojant darbo užmokestį, dėl minimalios algos, dar dėl poilsio laiko, bet mokesčiams tai neturi įtakos. Jei vienas dirbdamas 0,5 etato uždirbs 1000 €, kitas dirbdamas 1 etatu uždirbs 1000 €, o kitas dirbdamas per du darbus 2 etatais irgi uždirbs 1000 €, tai jų mokesčiai bus vienodi. Tiesiog vieno darbas yra gerai apmokamas, o kitų vis blogiau.