Praeitą kartą išsiaiškinome, kaip nuo atlyginimo skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis. Be šio mokesčio darbuotojas dar moka taip vadinamąją sodrą. Sodros įmokas reglamentuojančių teisės aktų yra baisiai daug ir jie vienas su kitu persipynę. Labai gilios studijos šiuo klausimu neatlikau, tai jei kur nereikšmingai suklysiu, baisiai persiprašau.
Sodros įmokas, kurios išskaičiuojamos iš algos, sudaro dvi dalys: privalomasis sveikatos draudimas ir pensijų socialinis draudimas.
Privalomasis sveikatos draudimas. Nuo žmogaus atlyginimo „ant popieriaus“ skaičiuojamos 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Reikia žinoti, kad tos įmokos ne šiaip sau pavadintos draudimu. Tai kaip ir bet koks kitas draudimas – sumoku draudimo įmoką, kad jeigu kas nutiktų, man būtų kompensuota žala. Draudimas iš esmės veikia kaip loterija: visi suneša pinigus, o keli „laimingieji“ juos gauna. Taigi privalomojo sveikatos draudimo įmokos skirtos sveikatai apdrausti. Tai nereiškia, kad apsidraudę būsite sveiki, tačiau jei susirgsite, Jums duos pinigų, už kuriuos galėsit sveikti. Aišku, jų tiesiogiai į rankas niekas neduos, bet sumokės tiems, kurie padės Jums pasveikti.
Kalbama, kad gydymas Lietuvoje yra nemokamas. Tačiau, kaip jau supratote, jis nemokamas ne dėl to, kad kažkas užsiima labdara. O dėl to, kad visi drauge už jį sumokėjome mokėdami po tuos 6 proc. (ir dar daugiau). Tad jei žinotumėte, kiek už Jūsų „atostogas“ ligoninė gauna pinigų, gal nebenorėtumėte ir vokelių daktarams beigi sesutėms siūlyti.
Įmokos mokamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, kuris yra visiškai atskirtas nuo valstybės ar savivaldybės biudžetų. Kas reiškia, kad Seimo nariams iš jo algos tikrai nemokamos.
Pensijų socialinis draudimas. Šitos įmokos yra 3 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Jos taip pat veikia draudimo principu, tik šį kartą draudžiama nuo pensijos. Jeigu Jus netyčia ištiks pensinis amžius ir nebegalėsite dirbti, tai Jums dėl šios „nelaimės“ patirta žala bus kompensuota mokant pensiją. Jeigu tos dienos nesulauksit, tai likusiesiems išeis į naudą, nes jie galės pasidalyti Jūsų dalį. Realybėje surinkti pinigai išmokami dabartiniams pensininkams, kuriems ne visiems ir tas įmokas teko mokėti. O kas bus su būsimaisiais pensininkais – niekas nežino.
Būsimųjų pensininkų būsimajai padėčiai palengvinti buvo įvestos pensinio draudimo pakopos. Kuo norėta pasakyti: „šitą aną… mes čia nelabai žinom, kuo viskas baigsis, tai gal jūs patys norit kapstytis?“. Daugiausia šurmulio sukėlė antroji pakopa, kada dalį tų privalomų įmokų buvo pradėta pervedinėti į privačius pensinius fondus. Juose pinigai, kitaip nei sodroje, nedings net ir žmogui mirus – juos paveldės artimieji. Visgi esami pensininkai liko nepatenkinti. Matai, iš jų atėmė jų uždirbtus pinigus ir „pervedė į pakopas“, iš kurių juos pasiims ponai. Mieli dirbantieji, nepasiduokite tokiai provokacijai. Tie pinigai nėra ir nebuvo dabartinių pensininkų. Tai yra dirbančiųjų pinigai (atimami iš jų uždirbtos algos), kuriuos, užuot įmokėjus į sodros biudžetą (iš kurio mokamos pensijos dabartiniams pensininkams), buvo leista panaudoti asmeniniam pensiniam draudimui. Kitaip tariant, dirbantiesiems buvo leista pasirūpinti ne tik dabartiniais pensininkais, bet ir savo ateitimi.
Taigi tokie mokesčiai mokami nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Paprastai skaičiuojant, jie sudaro 24 proc. (15 % + 6 % + 3 %) atlyginimo. Tas yra beveik ketvirtadalis. Bet taip atrodo tik tada, kai žiūrima į viską paviršutiniškai. Realybėje tas procentas visai kitoks. Ir ne tik dėl gyventojų pajamų mokesčio progresyvumo, apie kurį jau kalbėjome, bet ir dėl kitų niuansų, kurie aprašyti 4 dalyje.
Tęsinys 3 dalyje.