Apie elektroninių knygų skaityklę ir kodėl ji man taip patinka

Dovidaitė Brigita 2017 vasario 8

Žmonės yra trijų rūšių: skaitantys elektronines knygas, griežtai jų neskaitantys arba skaitantys tik forumus ir feisbukus. Aš elektronines knygas skaitau. Kurios man labiau patinka: elektroninės ar popierinės? Į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Būna, žmonės sako, kad elektroninės knygos jiems nepatinka, nes nepatogu visą laiką spoksoti į monitorių. Jeigu skaityčiau kompiuteryje, planšetėje ar telefone, tada ir man nepatiktų. Bet sakyti, kad nemėgstu el. knygų dėl to, kad kompiuterį nepatogu ant kelių laikyti, yra tas pats, kas sakyti, jog nemėgstu vairuoti, nes traktorius didelis ir sunkiai valdomas. Nusipirkit šių metų gamybos lengvąjį automobilį su automatine pavarų dėže, tada ir pakalbėsim.

Aš skaitau skaityklėje ir jau treti metai negaliu ja atsidžiaugti. Galiu užtikrintai pasakyti, kad man elektroninės knygos yra žymiai, žymiai, žymiai geriau. Neslėpsiu, kartais noriu lapus pašiurenti, versti, versti…, bet pašiurenu ir greitai praeina. Greičiau, nei knygą perskaitau.

Taigi dabar papasakosiu, kuo skaityklė nusipelnė mano meilės. Tik pirma atkreipsiu dėmesį, kad kalbėsiu būtent apie Kindle Paperwhite.

Svoris! Svoris ir dydis

Popierinės knygos yra sunkios. Paskutinė mano skaityta – R. Gavelio „Vilniaus pokeris“. Nepatingėjau pasverti – 700 g, kai skaityklė sveria 200 g. Negana to, jos dar ir didelės (žr. nuotrauką viršuje. Taip, tas juodas daiktas ant knygos ir yra mano meilės objektas). Kažkada besilaukdama norėjau paskaityti A. Bumblausko „Senosios Lietuvos istoriją“. Kuo baigėsi? Man ji buvo tiesiog per sunki: ant pilvo nepadėsi, rankose nenulaikysi. Teko šios idėjos atsisakyti.

Jeigu skaitote namuose, gražiai įsipatoginęs supamame krėsle, galbūt didelio skirtumo ir nėra. Aš mėgstu skaityti gulėdama ant šono. Čia, matyt, ne iš gero gyvenimo. Tiesiog teko fizinį poilsį sujungti su skaitymu, nes kitaip vieno ar kito tektų atsisakyti. Tad man labai patogu skaityklė: laikyti lengva arba galima ir visai nelaikyti, o tik į pagalvę atremti.

O jei dar mėgstate keliauti! Ar žinot tą jausmą, kai pakuodami lagaminus svarstote, ko čia dar neimti, kad viskas tilptų?

Pamirškim keliones. Net jei ir nekeliaujate, vis vien knygas kažkur susidėti reikia. Taip taip, knygų lentynos. Daug daug daug knygų lentynų!

Knyga visada su tavimi

Aš galiu su savimi nešiotis visą biblioteką ir netgi nereikia skaityklės pasiimti. Visos knygos yra telefone ir kituose įrenginiuose, kurie sinchronizuojami su skaitykle. Man šitas privalumas labai patinka. Ištinka toks dalykas, kad tenka laukti. Ir ką daryti? Išsitraukiu telefoną, atsiverčiu savo knygą ir skaitau. Ir jokio apgailestavimo, kad „ai ai, galėjau gi knygą pasiimti“. O kartais ir tikslingai neimu. Važiuodami atostogauti mes su vyru dažniausiai nežinome, ar apskritai teks nors minutę paskaityti. Tad taip smagu, kad galiu savo telefone turėti knygą, kuri papildomai nė gramo nekainuoja. O gal nuvogsiu kokią minutėlę, kol vaikai gražiai smėlyje kapstysis?

Patogu akims

Šiame argumente turiu aiškiai atskirti skaitymą telefone ir skaityklėje. Taip, telefonas, planšetė ar kompiuteris vargina akis. Tačiau jeigu lyginu popierines knygas ir elektronines knygas skaityklėje, kažkokio ypatingesnio nuovargio nejaučiu. Nes skaityklės ekranas nešviečia. Jis yra apšviečiamas iš viršaus mažulyčių lempučių lygiai taip pat, kaip ir popierinė knyga. Ir čia turime dar vieną privalumą: nereikia ieškoti šviesos šaltinio. Skaityklėje galima skaityti net ir tamsią naktį. Nors stengiuosi to nedaryti, bet, prisipažinsiu, nemažai knygų taip perskaičiau jaunėlį migdydama. Ir vėl ne iš gero gyvenimo, kaip matote.

Dar vienas džiaugsmas akims – galima reguliuoti šrifto dydį. Yra popierinių knygų, kurias tiesiog buvo negera skaityti dėl mažų raidžių. Netgi, jei neklystu, esu kelias būtent dėl to ir padėjusi į šalį. Skaityklėje šriftas visada toks pat, jei, žinoma, nesugalvoji kažko pakeisti.

Papildomos funkcijos

Skaityklėje yra žodynas, yra paieška wikipedijoje ir už jos ribų, galima žymėtis pastabas, netgi sukuriamos kortelės užsienio kalbai mokytis. Aš esu iš tų, kurie darosi neramūs, jei kažko nežino. Jeigu manęs kažko paklausite ir aš nežinosiu, o jūs atsakysit: „Ai, nesvarbu.“, negalvokit, kad visą tai taip ir paliksiu. Turėsiu eiti ir ieškoti, ir sužinoti. Nesvarbu, kad paskui greitai pamiršiu. Todėl man labai praverčia galimybė greitai  pasitikrinti žodyne ar wikipedijoje. Taip pat ir pastabos: galiu pasibraukti, pakomentuoti, o knygos nesugadinsiu.

Pigiau

Galbūt pigiau. Elektroninių knygų galima gauti nemokamai. Čia nekalbu apie pasivogimą. (Žinot, kas yra tikrai baisu? Kai vedu į paieškos laukelį kokios nors knygos pavadinimą, būtinai antra ar net pirma pagal populiarumą yra siūloma užklausa su pabaiga pdf. Ką tai reiškia? Žmonės ieško, labai aktyviai ieško, iš kur pasivogti.) Pasaulyje yra tokių knygų, kurių autorinės teisės pasibaigusios arba kurias autorius reklamos tikslais leidžia skaityti nemokamai. Dabar kaip tik skaitau tokiu būdu gautą A. Conan Doyle „The Adventures of Sherlock Holmes“. Bet netgi jei ir už pinigus pirktumėte, dažnai elektroninės knygos būna pigesnės nei popierinės. Tačiau kainuoja skaityklė, todėl reikia skaičiuoti, ar tikrai pigiau gausis.

Lietuvoje šiomis dienomis mano skaityklė kainuoja apie 150 eurų. Dabar pažiūrėkim, kiek kainuoja knygos. [žiūrim, žiūrim, žiūrim…] Kiek pažiūrėjau, popierinių ir elektronių kaina skiriasi 3–4 eurais. Taigi, jeigu norite, kad skaityklė Jums atsipirktų, ja turite perskaityti apie 40–50 knygų. Kitaip tariant, per mėnesį perskaitant po knygą, kas nėra labai daug, per 3–4 metus bus tas ant to. Jeigu skaitysite nemokamas, atsipirks greičiau.

Šiek tiek trūkumų

Man didžiausias trūkumas yra tas, kad skaitydama skaityklėje neįsidėmiu knygų autorių ir pavadinimų. Kai skaitau popierinę knygą, prieš paimdama kaskart matau jos viršelį: žinau, kokios spalvos, perskaitau autoriaus vardą, knygos pavadinimą. Su el. knygomis to neįvyksta. Įsijungiu ir matau paskutinį skaitytą puslapį. Dažnai paprastesnės, ne tokios įsimintinos knygos tiesiog susipina viena su kita.

Dar vienas menkas trūkumas – viskas atvaizduojama nespalvotai. Tad jeigu skaitote knygas su paveikslėliais, ne kažką. Dar skaityklei reikia elektros. Bet jos akumuliatoriaus užtenka savaitėms, todėl savu kailiu nepajutau šio trūkumo. Ir dar sunku greitai atsiversti reikiamą puslapį, bet užtat nerizikuoju įsipjauti popieriumi.

 

O ką manote Jūs? Gal dar kokių trūkumų ir privalumų pasakysite? O gal Jums tai, kas man privalumas, yra didelis trūkumas?