Šiais laikais daug kalbama apie pašalpinius. Tai noriu ir aš iš savo varpinės pasisakyti. Taip, problema yra. Bet kažin, ar visada pagalvojama, ką daryti, kad jos nebūtų. Mano konkrečiu atveju atrodo, kad galvota nebuvo. Na, buvo galvota, bet paprastuoju būdu: 1 + 1 = 2, o ceteris paribus (lot. visa kita nekinta). Toks požiūris gal ir tinka nagrinėjant supaprastintus ekonominius modelius, tačiau gyvenime kinta viskas. Taigi papasakosiu atvejį, kaip esama sistema tiesiog skatina nieko nedaryti ir džiaugtis mokama pašalpa. O dėl to nukenčia visi.
Išėjęs vaiko priežiūros atostogų (liaudiškai tariant, į dekretą) gali iš Sodros gauti motinystės (tėvystės) pašalpą. Sodra vadovaujasi filosofija, kad šia pašalpa kompensuojamos dėl vaiko auginimo prarastos pajamos. Jeigu pirmus metus augindamas vaiką gauni dar kažkokių pajamų, reiškia, kad tos dalies pajamų dėl to, kad augini vaikai, nepraradai, todėl ir kompensuoti jos nereikia. Todėl kiek gauni pajamų iš šalies, tiek yra mažinama pašalpa. Tarkim, pašalpa – 2 000 Lt, teko proga užsidirbti 300 Lt, tai Sodra išmokės tada 1 700 Lt (2 000 Lt – 300 Lt) pašalpos. Paprastai tariant, kad „ant to paties išeitum“. Aritmetiškai viskas teisinga. Deja, vien tik aritmetikos gyvenime nepakanka.
Rašinio pabaigoje įdėjau lentelę su paskaičiavimais. Po ja yra paskaičiavimų paaiškinimai. Jeigu norite, galite analizuotis. Jeigu tingite, neįdomu ar nedraugaujate su skaičiais, galite to nedaryti, nes pagrindines išvadas toliau surašysiu. O jeigu nesuprantat, kas čia per mokesčiai aprašyti, siūlau pirma paskaityti ciklą „Apie paprasto žmogaus ne tokius jau ir paprastus mokesčius“.
Kaip vyksta gyvenimas
Paimkim dabar paprastą žmogų, vardu Petras, kuris susilaukė vaiko ir išėjo jo priežiūros atostogų. Jam pagal pajamas išsiskaičiavo, kad Sodra kas mėnesį turi mokėti 2 000 Lt pašalpos. Man žodis pašalpa Sodros išmokoms visai netinka. Kaip žinia, mes šiuos pinigus gauname tik todėl, kad esame apsidraudę, nes kol dirbome, mokėjome ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokas. Čia yra tas pats, kas apsidraudus būstą gaisro atveju iš draudimo bendrovės gautus pinigus vadinti ne žalos kompensacija, o pašalpa. Bet turim, ką turim (gal todėl taip ir turim). Grįžtam prie reikalo.
Situaciją, kai Petras tik prižiūri vaiką, verda košes ir tvarko namus, pavaizdavau lentelės 2 skiltyje. Nors formaliai Sodros, ligonių kasų ir valstybės biudžetai yra atskirti, bet visi žinom, kad, reikalui esant, pinigai iš valstybės biudžeto pervedami į Sodros biudžetą. Todėl galime į juos visus žiūrėti kaip į vieną visumą – valstybės pinigus. Taigi dėl to, kad mūsų žmogus gauna 2 000 Lt pašalpą, kas mėnesį valstybės pinigų sumažėja 1 580 Lt. Tiek, kiek Petras gauna „į rankas“.
Ko norėtų Sodra
Judam toliau. Mūsų Petras, pasirodo, ne toks jau ir paprastas. Jam nebepakanka vien su vaiku guguoti – nori jis ir kažką rimčiau nuveikti. Na ir savaitgaliais rasdamas laiko sudalyvauja jis projekte. Už savo dalyvavimą gauna 1 500 Lt atlygį. Sodra, be abejo, apie tai sužino. Petras, būdamas doras pilietis, to net ir neslepia: darbas buvo įformintas autorine sutartimi, o visi priklausantys mokesčiai sumokėti. Taigi Petras tą mėnesį gauna tik 500 Lt pašalpos (2 000 Lt – 1 500 Lt). Kitaip tariant, Petras „išeina“ ant tų pačių 2 000 Lt „ant popieriaus“. Tokią situaciją pavaizdavau lentelės 3 skiltyje.
Dėl to, kad Petras nepatingėjo ir pats užsidirbo, valstybės pinigų ne tik nesumažėjo, kaip buvo pirmu atveju, bet dar ir padaugėjo 429,70 Lt. Esant tokiai tvarkai, Sodra piešiasi sau gražią viziją, kaip mažindama pašalpas galės sutaupyti lėšų. Tačiau pažiūrėkime į Petro realias pajamas. Jis, gerai paplušėjęs ir užsidirbęs beveik tiek, kiek gaudavo pašalpos, „į rankas“ gauna mažiau nei gaudavo visai nedirbdamas. Šis pajamų sumažėjimas atsiranda dėl nuo autorinio atlygio mokamų didesnių mokesčių. Koks racionaliai mąstantis žmogus ryšis tokiai avantiūrai? Tikriausiai nė neverta sakyti, kad gyvenime taip, kad žmogus sutiktų gauti mažiau dirbdamas nei gautų nedirbdamas, retai kada nutinka. Galime pasakoti apie nematerialią naudą, darbo teikiamą malonumą ir panašius dalykus. Bet kai turi viena ranka vaiką supti, o kita darbą dirbti, tai norisi, kad už tą darbą būtų adekvačiai ir atlyginta. Statistikos neturiu, bet gyvai nepažįstu nė vieno tėvo, kuris, gaudamas motinystės (tėvystės) pašalpą, papildomai kažką dirbtų.
Kaip galėtų būti
Įsivaizduokime, kad Sodra leidžia dirbti, kiek nori, ir pašalpos nemažina (pavaizdavau lentelės 4 skiltyje). Esant tokiai tvarkai Petras „į rankas“ gautų 2 720 Lt. Taigi už gerą darbą jam būtų ir gerai atlyginta. Valstybės pinigų sumažėtų tik 755,30 Lt, nes Petro sumokėti mokesčiai padengtų didesnę dalį jam mokamos pašalpos. Prisiminkime, kad Petrui nedirbant valstybės pinigų sumažėja 1 580 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad mažinant pašalpas žmonės nesiryžta uždarbiauti, drįstu teigti, jog valstybė su tokia pašalpų mokėjimo tvarka, užuot sutaupiusi, praranda potencialias biudžeto pajamas.
Pradėjau rašinį nuo savęs. Pabaigsiu taip pat savimi. Aš, duoną valganti iš rašymo, negaliu metams padėti plunksnos. Turiu rašyti, kad neprarasčiau įgūdžių ir kvalifikacijos. Dėl jau aprašytų priežasčių darau tai dykai. Jeigu imčiau už rašymą pinigus, turėčiau labiau pasistengti. Ar man šiandien to reikia, jeigu neturėsiu jokios finansinės naudos? Ne. Taigi užuot rinkusis antrą variantą, renkuosi pirmą. Jeigu pašalpa nebūtų mažinama, be abejo, rinkčiausi trečią. Valstybė pralaimi. Mes visi pralaimim.
Pajamų ir mokesčių paskaičiavimai
(1) Gyventojų pajamų mokestis (GPM): 2 000 Lt × 15 % = 300 Lt. Daroma prielaida, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) netaikomas.
(2) Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokos: 2 000 Lt × 6 % = 120 Lt.
(3) Pašalpa – 2 000 Lt.
(4) 2 000 Lt – 300 Lt (1) – 120 Lt (3) = 1 580 Lt.
(5) GPM: nuo uždarbio (1 500 Lt × 15 % = 225 Lt) ir nuo pašalpos (500 Lt × 15 % = 75 Lt).
(6) PSD: žmogaus lėšomis sumokama nuo uždarbio (1 500 Lt × 6 % = 90 Lt) ir nuo pašalpos (500 Lt × 6 % = 30 Lt); uždarbio mokėtojo lėšomis sumokama nuo uždarbio (1 500 Lt × 3 % = 45 Lt).
(7) Pašalpa – 500 Lt, sumažinta 464,70 Lt: žmogaus lėšomis sumokama nuo uždarbio (1 500 Lt × 3 % = 45 Lt) ir uždarbio mokėtojo lėšomis sumokama nuo uždarbio (1 500 Lt × 27,98 % = 419,70 Lt).
(8) Uždarbis (1 500 Lt – 225 Lt (5) – 90 Lt (6) – 45 Lt (7) = 1 140 Lt) ir pašalpa (500 Lt – 75 Lt (5) – 30 Lt (6) = 395 Lt).
(9) GPM: nuo uždarbio (1 500 Lt × 15 % = 225 Lt) ir nuo pašalpos (2 000 Lt × 15 % = 300 Lt).
(10) PSD: žmogaus lėšomis sumokama nuo uždarbio (1 500 Lt × 6 % = 90 Lt) ir nuo pašalpos (2 000 Lt × 6 % = 120 Lt); uždarbio mokėtojo lėšomis sumokama nuo uždarbio (1 500 Lt × 3 % = 45 Lt).
(11) Pašalpa – 2 000 Lt, sumažinta 464,70 Lt: žmogaus lėšomis sumokama nuo uždarbio (1 500 Lt × 3 % = 45 Lt) ir uždarbio mokėtojo lėšomis sumokama nuo uždarbio (1 500 Lt × 27,98 % = 419,70 Lt).
(12) Uždarbis (1 500 Lt – 225 Lt (9) – 90 Lt (10) – 45 Lt (11) = 1 140 Lt) ir pašalpa (2 000 Lt – 300 Lt (9) – 120 Lt (10) = 1 580 Lt).
